Nepavadinčiau savęs sentimentalia, todėl ilgą laiką sėdžiu bandydama sugalvoti šio įrašo pradžią, kuri būtų meniška ar bent jau panaši į tokią, tačiau nepavyksta... Galbūt ir nereikia?

Neprisimenu, kada tiksliai nustojau rašyti Knygų Peliuke, bet jau senokai čia nesilankiau. Taip, aš vis užsukdavau, bet naujo įrašo niekaip nepavykdavo sukurti. Puslapis likdavo tuščias... Ne dėl to, kad neturėčiau ką parašyti. Kažkaip nežinodavau nuo ko pradėti ar kas konkrečiai turėtų būti parašyta. Ir šiam įrašui man prireikia net keleto mėnesių iki to momento, kai jis pagaliau išvysta dienos šviesą.

Visgi daugiau nei metus trukusi tyla išėjo į naudą - aš dar kartą įsitikinau, kad Knygų Peliukas yra geriausias mano kūrinys ir širdyje visada užims ypatingą vietą, nepriklausomai nuo jo sėkmės interneto platybėse. Nes aš išdrįsau išlipti iš komforto zonos, klydau ir vis tiek rašiau... Žinoma, kaip ir kiekvienas kūrėjas, aš viliuosi, kad Knygų Peliukas užims nors mažytę vietelę daugybės panašiai mąstančių žmonių širdyse...

Šįkart grįžau tam, kad vėl rašyčiau nevaržoma terminų, populiarumo, dėstyčiau savo mintis ir skelbčiau tai, kas, visų pirma, patinka man pačiai, o ne aplinkiniams, nes aš besąlygiškai tikiu tuo, kad kažkur pasaulyje yra vienas ar keletas žmonių, kurie mąsto panašiai.


Tai tokia paprasta mano grįžimo čia, į rašymo pasaulį, istorija... Panaši į nuotykį, nesibaigiančią (ir dėlto džiaugsmingą) kelionę viena kryptimi - į priekį, tobulėjimo link.